- rupūžiukas
- rupūžiùkas sm. (2) 1. NdŽ, Rs maža, jauna rupūžė. 2. menk. nenaudėlis, bjaurybė (keikiant): Tas rupūžiùkas vis kai ne vaikas Rs. Krautuvikę išlaužė tie rupūžiùkai Rs. O tu rupūžiùk! Žg.
Dictionary of the Lithuanian Language.
rupūžiukas
Look at other dictionaries:
rupūžiukas — rupūžiùkas dkt. Tiẽ rupūžiùkai namùs bai̇̃gia apver̃sti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kriupis — kriùpis sm. (2) 1. rupūžė, pamatinė: Jų pilni pamatai kriùpių Skd. Kriùpiai kurka pryš lytų Šts. ^ Ir pasirodė kaip kriupis po lytaus Ms. Nelįsk, o nudursiu kaip kriùpį! Gršl. Duosiu aš tau, lauk – keptą kriupį ant šakei! Ms. Ak tu, kriupio… … Dictionary of the Lithuanian Language
risti — rìsti, rìta (reñta Gg), rìto (rìtė) 1. tr. SD367, Q311,616, N, K, I stumti, judinti, sukant paviršiumi, ridenti: Mes medžius rìtam pakalnėn prie upės Ar. Aš ritù akmenis in krūvą J. Žemę išnešė [liūtis] ir akmenis rìtė Ob. Akmenį nuo kapo … Dictionary of the Lithuanian Language
rupūžiokas — rupūžiõkas sm. (2) žr. rupūžiukas: 1. NdŽ. 2. Rupūžiokai, ir vėl jie čia! Aš jums! rš … Dictionary of the Lithuanian Language
rupūžytis — sm. (1) žr. rupūžiukas 2: Ot rupūžytis – kojas ištiesęs i miegta (apie šunį) Bt … Dictionary of the Lithuanian Language
rupūžūtis — sm. (1) NdŽ, Kv žr. rupūžiukas 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
tylus — tylùs, ì adj. (4) K, MitI315, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, tỹlus, ì (4); I, N, M 1. negarsiai skambantis, vos girdimas: Gero žmogaus tylùs balsas, pikto – iš toli girdėt Tr. Liūdniausią eiseną gali pagyvinti tylus juokas J. Gruš. Skaitė tylėlesniu… … Dictionary of the Lithuanian Language
